"Birkštas" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "šaknagalis" (medžio dalis ties žeme, kur išsiskiria šaknys ir kamienas) arba "kelmas" (nukirsto medžio likutis). Dažnai vartojamas perkeltine prasme, pavyzdžiui, apie seną, atkaklų žmogų.
Pavyzdžiai:
1. Tiesiuoju pav.:
"Senasis ąžuolo birkštas dar stovi miške."
2. Perkeltine prasme:
"Jis – tikras birkštas, niekas jo nuomonės nepakeis."
Trumpai: Birkštas = šaknagalis arba kelmas (medžio); kartais – užsispyręs žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.