Baudžiauti – tai istorinis terminas, reiškiantis privalomą darbą baudžiauninko (valstiečio) formoje dvarui (dvarininkui). Baudžiava buvo pagrindinė feodalinės priklausomybės forma LDK ir vėliau Rusijos imperijoje iki jos panaikinimo 1861 m.
Pagrindinė reikšmė:
Priverstinis žemės ūkio darbas valstiečių, kurie neturėjo laisvės ir turėjo atlikti tam tikrą skaičių dienų darbų savo dvaro žemėje.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste: „XIX a. viduryje baudžiauti buvo sunkus valstiečių likimas – jie turėjo dirbti 3–4 dienas per savaitę dvaro laukuose.“
2. Perkeltine prasme (šnek.): „Šiame darbe jaučiuosi lyg baudžiautų – nuolatinis pervargimas be teisių.“
Trumpai: Baudžiava – priverstinis darbas dvarui, simbolizuojantis valstiečių nelaisvę iki 1861 m.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.