Baudžiava – tai privalomas darbas baudžiauninkų (valstiečių) dvarų žemėje už naudojimosi sklypu ar kitas prievoles, buvęs pagrindinis išnaudojimo būdas LDK ir Lenkijos karalystėje (vėliau – Rusijos imperijoje) nuo XVI a. iki 1861 m. (panaikinimo Lietuvoje).
Pagrindinės formos:
1. Pabaudžia – privalomas darbas savo įrankiais dvaro laukuose (pvz., arimas, pjovimas).
2. Pašykštas – darbas savo gyvuliais (pvz., vežimas, garbinimas).
3. Duoklė – mokėjimas gamtos produktais ar pinigais.
Pavyzdžiai:
- Valstietis turėjo dirbti 3 dienas per savaitę dvaro lauke.
- Už naudojimasi namu, reikėjo atiduoti pusę derliaus.
- Baudžiauninkas privalėjo savo kumelėmis vežti dvaro grūdus į turgų.
Baudžiava buvo panaikinta 1861 m. caro Aleksandro II manifestu, bet jos pasekmės Lietuvos socialinei struktūrai išliko ilgam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.