Baudžiaunininkas – valstietis, privalėjęs atlikti baudžiavą (nemokamus darbus dvaro žemėje) baudžiavos laikotarpiu (XVI–XIX a. Lietuvoje ir kt. Rytų Europos šalyse).
Pavyzdžiai:
1. Baudžiauninkas savininkui (ponui) turėjo dirbti 3–6 dienas per savaitę arba mokėti duoklę grūdais.
2. XIX a. viduryje ~80 % Lietuvos valstiečių buvo baudžiauninkai, kol baudžiava panaikinta 1861 m.
3. Baudžiauninkai dažnai gyveno skurdžiai, neturėjo teisės laisvai palikti dvaro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.