atskiriamumas
Atskiriamumas – tai teisės principas, pagal kurį normos teisės akte gali būti laikomos negaliojančiomis ar netaikomomis atskirai nuo kitų to paties akto normų, jeigu jos yra logiškai ir teisiškai savarankiškos.
Pagrindinė mintis: Jei teisės aktas turi dalį, kuri pažeidžia įstatymus ar Konstituciją, ta dalis gali būti panaikinta, nepažeidžiant likusio dokumento galiojimo.
Pavyzdžiai:
1. Darbo sutartyje – jei viena sąlyga (pvz., draudimas keisti darbą) yra neteisėta, likusios teisėtos sąlygos (atlyginimas, pareigos) lieka galioti.
2. Pirkimo-pardavimo sutartyje – neteisėta palūkanų norma paskoloje nepanaikina visos sutarties, jei pagrindinis pirkimo-pardavimo objektas teisėtas.
3. Įstatymų normos – jei įstatyme viena straipsnio dalis prieštarauja Konstitucijai, gali būti panaikinta tik ta dalis, o ne visas įstatymas.
Reikšmė praktikoje: Užtikrina teisinį stabilumą, leidžia išvengti viso teisės akto ar sutarties anuliavimo dėl atskirų trūkumų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.