atsimušimas
Atsimušimas – tai psichologinis terminas, reiškiantis emocijų ar minčių atstūmimą iš sąmonės dėl jų skausmingumo, grėsmingumo ar prieštaravimo asmeninei savivokai. Tai nesąmoningas gynybinis mechanizmas, kuriuo psichika apsisaugo nuo nerimo ar vidinio konflikto.
Pavyzdžiai:
1. Vaikystės trauma: Asmuo, patyręs smurtą vaikystėje, gali visiškai pamiršti (atsimušti) tuos įvykius, nors jie daro poveikį jo elgesiui.
2. Kaltės jausmas: Žmogus, išdavęs artimą draugą, gali pradėti vengti minčių apie tai ar net nebeatsiminti detalės, kad išvengtų kaltės.
3. Nepriimtinos emocijos: Pavyzdžiui, pyktis į tėvą gali būti atsimuštas ir pasireikšti per nemotyvuotus konfliktus su kitais autoritetais.
4. Psichosominiai simptomai: Ilgai atsimuštas stresas gali išreikšti fiziniais simptomais – migrenomis, nemiga be akivaizdžios priežasties.
Trumpai: Atsimušimas – psichikos apsauginis mechanizmas, kuriuo skausmingos patirtys ar emocijos „užblokuojamos“ sąmonėje, bet gali netiesiogiai veikti elgesį ar sveikatą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.