apyraikis

APYRAIKIS – tai senovės graikų filosofijos terminas, reiškiantis „nematerialus, neturintis formos, abstraktus“. Kilęs iš graikų kalbos: a- (neigimas) + pyraikis (iš pyr – „ugnis“, čia simbolizuojanti materiją/formą).

Pagrindinė reikšmė:
Vartotas apibūdinti sąvokas, kurios neapčiuopiamos, neturi fizinės formos – pvz., mintis, dvasia, matematikos principai.

Pavyzdžiai senovės filosofijoje:
1. Platonas: Idėjos (pvz., „Gero idėja“) – apyraikės ir amžinos.
2. Aristotelis: Siela (psychė) kaip kūno forma, bet pati savaime apyraikė.
3. Pitagoriečiai: Skaičiai – apyraikės esybės, valdančios pasaulį.

Šiuolaikinis panaudojimas:
Retai vartomas, bet gali būti taikomas abstrakčioms sąvokoms – meilė, laisvė, tiesa (kaip filosofinės kategorijos).

Trumpai: APYRAIKIS – abstraktus, neturintis materialios formos (dažniausiai filosofiniame kontekste).

Įrašas
Paaiškinimas	APYRAIKIS – tai senovės graikų filosofijos terminas, reiškiantis „nematerialus, neturintis formos, abstraktus“. Kilęs iš graikų kalbos: a- (neigimas) + pyraikis (iš pyr – „ugnis“, čia simbolizuojanti materiją/formą). Pagrindinė reikšmė: Vartotas apibūdinti sąvokas, kurios neapčiuopiamos, neturi fizinės formos – pvz., mintis, dvasia, matematikos principai. Pavyzdžiai senovės filosofijoje: 1. Platonas: Idėjos (pvz., „Gero idėja“) – apyraikės ir amžinos. 2. Aristotelis: Siela (psychė) kaip kūno forma, bet pati savaime apyraikė. 3. Pitagoriečiai: Skaičiai – apyraikės esybės, valdančios pasaulį. Šiuolaikinis panaudojimas: Retai vartomas, bet gali būti taikomas abstrakčioms sąvokoms – meilė, laisvė, tiesa (kaip filosofinės kategorijos). Trumpai: APYRAIKIS – abstraktus, neturintis materialios formos (dažniausiai filosofiniame kontekste).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.