„Snukiaknygė“ – tai neoficialus, žaismingas žodis, sudarytas iš dviejų dalių:
- „snukis“ (šnek. veidas, nosis)
- „knygė“ (mažybinė forma nuo „knyga“).
Žodis reiškia knygą, skiriamą skaityti vos kelias minutes – pavyzdžiui, eilėraščių rinkinį, trumpų miniatiūrų ar aforyzmų knygelę, kurią galima perskaityti greitai, „vienu snukiu“.
Pavyzdžiai:
1. „Po kavos išsitraukiau snukiaknygę su juokais – per minutę perskaičiau.“
2. „Dovanau jam snukiaknygę epigramų – tinka skaityti autobuse.“
3. „Tai ne romanas, o snukiaknygė: 50 puslapių eilėraščių apie meilę.“
Pastaba: Žodis nėra literatūrinėje lietuvių kalboje, bet vartojamas šnekamojoje kalboje ar humoristiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.