padaiktis

"Padaiktis" – daiktavardis, reiškia smulkų, dažnai nereikalingą daiktą, niekur nepriklausantį daiktelį (pvz., paliktas, pamestas, užmirštas). Gali būti vartojamas ir menkai vertinamam žmogui (nekultūringa kalba).

Pavyzdžiai:
1. Kambarys pilnas įvairių padaikčių: sulaužytų žaislų, senų laikraščių.
2. Stalas užgriozdintas smulkiais padaikčiais.
3. Nekviesk jo – jis toks padaiktis! (išniekinamai apie žmogų).

Sinonimai: daiktelis, niekuris, šlamštas, brūkštas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'padaiktis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Padaiktis" – daiktavardis, reiškia smulkų, dažnai nereikalingą daiktą, niekur nepriklausantį daiktelį (pvz., paliktas, pamestas, užmirštas). Gali būti vartojamas ir menkai vertinamam žmogui (nekultūringa kalba). Pavyzdžiai: 1. Kambarys pilnas įvairių padaikčių: sulaužytų žaislų, senų laikraščių. 2. Stalas užgriozdintas smulkiais padaikčiais. 3. Nekviesk jo – jis toks padaiktis! (išniekinamai apie žmogų). Sinonimai: daiktelis, niekuris, šlamštas, brūkštas.