Nida – tai sutapatinimo, prilyginimo reiškinys, kai vienas daiktas ar veiksmas išreiškiamas kitu, pabrėžiant panašumą. Dažniausiai vartojama lyginant su žmogaus veikla ar būsenomis.
Pagrindinės reikšmės:
1. Gyvybė suteikiama negyvam – „Vėjas šoka miške“.
2. Žmogiškos savybės priskiriamos gyvūnams, augalams – „Liepa glosto debesį“.
3. Gamta įgyja žmogiškų jausmų – „Rūstauja audra“.
Pavyzdžiai:
- „Saulė juokiasi“ (apšviesti = žmogiškas veiksmas).
- „Lauke verkia lietus“ (gausus lietus = verksmas).
- „Laikas bėga“ (greitas tekėjimas = bėgimas).
Nida dažna poezijoje, tautosakoje, metaforinėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.