meškafonas

Meškafonas – tai neoficialus, humoristiškas ar šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis didelį, garsų garsiakalbį (dažniausiai nešiojamą, pvz., „didelį kolonėlę“ ar galingą muzikos grotuvą). Kilęs iš žodžių junginio „meškas“ (didžiulis, stambus) ir „fonas“ (nuo garsiakalbio, radijo grotuvo).

Pavyzdžiai:
1. „Seneli, išsinešė savo meškafoną į parką – visa aikštė girdi.“
2. „Toks meškafonas, kad kaimynai per dvi gatves skundžiasi.“
3. „Pirkau meškafoną – ne grotuvas, o garso monstras!“

Pastaba: Terminas nėra literatūrinis, vartojamas šnekamojoje kalboje ar žargonuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Meškafonas – tai neoficialus, humoristiškas ar šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis didelį, garsų garsiakalbį (dažniausiai nešiojamą, pvz., „didelį kolonėlę“ ar galingą muzikos grotuvą). Kilęs iš žodžių junginio „meškas“ (didžiulis, stambus) ir „fonas“ (nuo garsiakalbio, radijo grotuvo). Pavyzdžiai: 1. „Seneli, išsinešė savo meškafoną į parką – visa aikštė girdi.“ 2. „Toks meškafonas, kad kaimynai per dvi gatves skundžiasi.“ 3. „Pirkau meškafoną – ne grotuvas, o garso monstras!“ Pastaba: Terminas nėra literatūrinis, vartojamas šnekamojoje kalboje ar žargonuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.