lubutis

Lubutis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, negilų indą valgiams laikyti (pvz., dubenėlį, lėkštelę), dažniausiai vartojamas kaip mažybinė ar švelninimo forma.

Pavyzdžiai:
1. Tikroji reikšmė:
"Senelė iškėlė sviesto lubutį ir duonos."
(čia – mažas indas sviestui)
2. Perkeltinė reikšmė / švelninimas:
"Gal nors lubutį sriubos paimsi?"
(vietoj "lėkštę" – švelniau kviečiant valgyti)
3. Poetiškai / liaudiškai:
"Mėnulio lubutis švietė naktyje."
(apie mėnulį kaip "indą" šviesai)

Trumpai:
Tai mažas indas arba švelnus atitikmuo žodžiui "lėkštė", vartojamas ir tiesiogiai, ir metaforiškai.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Lubutis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, negilų indą valgiams laikyti (pvz., dubenėlį, lėkštelę), dažniausiai vartojamas kaip mažybinė ar švelninimo forma. Pavyzdžiai: 1. Tikroji reikšmė: "Senelė iškėlė sviesto lubutį ir duonos." (čia – mažas indas sviestui) 2. Perkeltinė reikšmė / švelninimas: "Gal nors lubutį sriubos paimsi?" (vietoj "lėkštę" – švelniau kviečiant valgyti) 3. Poetiškai / liaudiškai: "Mėnulio lubutis švietė naktyje." (apie mėnulį kaip "indą" šviesai) Trumpai: Tai mažas indas arba švelnus atitikmuo žodžiui "lėkštė", vartojamas ir tiesiogiai, ir metaforiškai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.