Kėkštukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis:
1. Mažą, neįprastą ar juokingą daiktą – dažniausiai netikrą, netobulą, keistą ar nekokybišką.
Pvz.: „Tai ne telefonas, o koks kėkštukas!“
2. Neviltį, menką ar nepilnavertį žmogų (šiek tiek niekinanti reikšmė).
Pvz.: „Jis tenais vadovauja tik keliems kėkštukams.“
Kilimas: greičiausiai iš žodžio kėkšti („šnekėti nesamones, plepėti“), nors gali būti susijęs su kėkštas („plešys, apgavikas“).
Sinonimai: niekuris, niekšas, daiktelis, menkystė, niekis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.