Kekšiukė – tai mažybinė, švelniau ar juokais vartojama kekšės forma. Nurodo moterį, kuri elgiasi laisvai ar netinkamai (pagal tradicinius moralės standartus), dažnai su neigiamu ar šmaikščiu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. "Po to vakaro visi pradėjo ją vadinti kekšiuke, nors ji tiesiog mėgo linksmintis."
2. "Senelė, išgirdusi, kad anūkė atėjo namo anksti ryte, tik galvos pakratė: 'Ech, kekšiukė...'"
3. "Juokaudami jį pavadino raudonkepuraite, o ją – mažąja kekšiuke."
Pastaba:
Terminas gali būti įžeidžiantis, todėl vartojamas atsargiai, dažniau folkloro ar šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.