Terminas „identitarinis“ (iš lot. identitas – tapatybė) reiškia, kad kažkas yra susijęs su asmenine ar grupinė tapatybė – pvz., etnine, kultūrine, religine, socialine ar politine savimonė. Dažnai vartojamas kalbant apie judėjimus, ideologijas ar diskursus, kurie akcentuoja tapatybės išsaugojimą, gynimą ar išskyrimą.
Pagrindiniai bruožai:
- Pabrėžia „mes“ prieš „juos“.
- Dažnai siejamas su nacionalizmu, etnocentrizmu ar kultūriniu išskirtumu.
- Gali būti politinis, socialinis ar filosofinis terminas.
Pavyzdžiai:
1. Politikoje: Identitarinis nacionalizmas – pvz., „Lietuvių tautinė tapatybė“ kaip politinės programos pagrindas.
2. Socialiniuose judėjimuose: Identitarinis feminizmas arba LGBTQ+ judėjimai, kovojantys už tam tikros grupės teises ir atpažinimą.
3. Filosofijoje: Identitarinė politika – politinė veikla, grindžiama grupės tapatybės (rasės, lyties, religijos) gynyba.
4. Kultūroje: Identitarinė kultūra – pvz., regioninės tradicijos, kalbos ar papročiai kaip savitumo išraiška.
Pastaba: Terminas gali turėti ir neigiamų konotacijų, kai siejamas su išskirtinumu, uždarumu ar net diskriminacija (pvz., radikalūs identitariniai judėjimai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.