fonofobija
Fonofobija – tai specifinė fobija, reiškianti išaugusį ir neracionalų baimės nuo garsų ar tam tikrų garsų pojūtį. Tai nėra tiesiog nemėgimas triukšmo, o intensyvus nerimas, panika ar vengimas, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Pagrindinės reikšmės:
1. Baimė staigiems, galingiems ar netikėtiems garsams (pvz., griaustinis, fejerverkai, šūviai).
2. Baimė konkretiems kasdieniems garsams (pvz., garso signalai, šaukiantys žmonės, butyje sklindantys garsai).
3. Dažnai susijusi su hiperakuzė (padidėjusi jautrumo garsams) ar kitomis baimėmis/sutrikimais.
Pavyzdžiai:
- Gamtiniai reiškiniai: išsigąstamas nuo griaustinio, vėtrai, stipraus vėjo.
- Buities garsai: baimė nuo dulkių siurblio, mikserio, skalbimo mašinos garsų.
- Viešos erdvės: panika koncertuose, turguje, transporte dėl triukšmo.
- Socialinės situacijos: vengiama šventės dėl baimės, kad gali būti garsiai plojama, šaukiama.
- Susiję su trauma: garsai, primenantys nelaimingą įvykį (pvz., avarijos garsus, kriokimą).
Svarbu: Fonofobija gali būti savarankiška baimė arba dalis kitų sutrikimų (pvz., autizmo, PTSD, migrenos). Gydoma terapija (pvz., kognityvine-elgesine), kartais vaistais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.