Fenomenalizmas – tai filosofinė pozicija, teigianti, kad mes tiesiogiai pažįstame tik savo sąmonės turinį (fenomenus, pojūčius, idėjas), o ne išorinį pasaulį kaip tokią. Išoriniai objektai egzistuoja tik kaip mūsų suvokimo suvokiami pojūčių kompleksai.
Pagrindinė idėja:
Egzistuoja tik protiniai reiškiniai (fenomenai). Materija yra tik nuolatinė pojūčių galimybė.
Pagrindiniai atstovai:
- Georgeas Berklis (1685–1753) – radikaliausias atstovas. Jo tezė: „Būti reiškia būti suvoktam“ (esse est percipi). Medžiai, stalai egzistuoja tik kol kažkas juos suvokia.
- Deividas Hiumas (1711–1776) – tvirtino, kad žmogus – tai tik plūduriuojantis sąmonės reiškinių srautas, o substancijos (nei materijos, nei sielos) tiesiogiai nepažįstame.
Pavyzdžiai:
1. Knyga ant stalo – fenomenalistui tai nėra savarankiškas materialus objektas, o tik stabilus jūsų pojūčių kompleksas (spalvos, formos, šiurkštumo pojūtis), kuris išnyktų, jei niekas jos nesuvoktų.
2. Mėnulis – egzistuoja tik kaip regėjimo pojūtis (apvalus, šviesus) ir kitų pojūčių galimybė (pvz., fotografuoti). Be suvokimo – jo kaip objekto nėra.
3. Kambario temperatūra – ji yra tik jūsų šilumos/šalčio pojūtis, o ne nepriklausomas fizikinis dydis.
Svarbu: Fenomenalizmas nelaiko pasaulio iliuzija – jis tik teigia, kad objekto egzistavimas yra neatsiejamas nuo jo suvokimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.