feljetoniškumas
Feljetoniškumas – tai publicistinio stiliaus bruožas, pasireiškiantis lengvu, ironišku, asociatyviu stiliumi, dažnai su humoro, sarkazmo ar elegantiško kritikos elementais. Kilęs iš žanro feljetono (pranc. feuilleton – „lapelis“), kuris istoriškai buvo literatūrinis-kritinis skyrelis periodiniuose leidiniuose.
Pagrindiniai požymiai:
1. Lengvas tonas – nors tema gali būti rimta, ji pateikiama įžvalgiai, be didaktikos.
2. Ironija ir humoras – naudojami subtiliai pašaipai ar socialinei kritikai.
3. Asociatyvumas – mintys veda laisvai, neretai per netikėtus palyginimus.
4. Aktualumas – dažniausiai remiasi dienovidiniais įvykiais, kultūros ar visuomenės reiškiniais.
Pavyzdžiai:
- Literatūroje: Balio Sruogos feljetonai, kuriuose ironiškai vaizduojama tarpukario visuomenė.
- Žurnalistikoje: Dienraščių kolumnos apie politikus ar kasdienybę, pvz., stilizuoti įrašai apie „biurokratų pasaulį“ su šypsena.
- Kalboje: Posakis: „Jis viską papasakojo taip feljetoniškai, kad net rimtas skandalas skambėjo kaip komedija“.
Santrauka: Feljetoniškumas – tai lengvas, ironiškas ir asociatyvus rašymo/stiliaus būdas, naudojamas kritiškai ir įdomiai aptarti aktualijas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.