Dzūkiškai – tai Dzūkijos (pietryčių Lietuvos) tarmė, kuriai būdingi šie bruožai:
- C, dz garsai vietoj standartinio lietuvių t, d (pvz., cėti vietoj tėti, dzėkas vietoj dėkas).
- Š, ž vietoj s, z (pvz., širdis vietoj sirdis, žona vietoj žmona).
- Dažnas trumpinių ir archaizmų vartojimas.
Pavyzdžiai:
1. Eidamas dzūkiškai – "Eidamas namo" (standart. eidamas namo).
2. Cėi, duok man to kėplio! – "Tėti, duok man to kėblio!" (standart. tėti, duok man to kėblio).
3. Širdieji lietuviai – "Sirdieji lietuviai" (standart. sirdieji lietuviai).
Naudojama vietinių šnekamojoje kalboje, tautosakoje, dainose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.