Dodekafonija – tai komponavimo technika, kurioje naudojami visi 12 chromatikos garsų, suorganizuoti griežtai nustatyta seka (serija). Kiekviena serija tampa pagrindu kūriniui – jos garsai vartojami tik nustatyta tvarka, bet galimos transpozicijos, atvirkštinės formos ar kiti variantai. Tai užtikrina atonalią struktūrą be tradicinės tonikos centro.
Pavyzdžiai:
- Arnoldo Šionbergo kūriniai: Suite für Klavier (Op. 25) – vienas pirmųjų pilnai dodekafoninių kūrinių.
- Antono Weberno Simfonija (Op. 21) – serija čia skaidoma į simetriškas mažas figūras.
- Alvano Bergo opera Vozėcė – dodekafonija derinama su tradiciniais elementais, pvz., giesmės intonacijomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.