Tribrachis (lot. tribrachys) – tai antikinės metrikos terminas, reiškiantis tris trumpus skiemenis (UUU) vienoje pėdoje. Tai priešingybė daktilui (—UU), t. y. vietoj vieno ilgo skiemens ir dviejų trumpų – visi trys skiemenys trumpi.
Terminas naudojamas graikų ir lotynų poezijos analizėje, ypač aprašant eilius ar stropas, kuriuose pasitaiko tokia trumpų skiemenų kombinacija.
Pavyzdžiai:
1. Metrinė struktūra:
Pavyzdžiui, jambiniame dimetre (—U—U—U—X) vieta gali būti užimta tribrachio:
`—U—U UUU —X` – čia tribrachis pakeičia vieną iambą (—U).
2. Praktinis pavyzdys lotynų poezijoje:
Horacijaus Odoje (I.4, eilutė 2):
`Solvitur acris hiems grāta vice vēris et Favōnī`
Analizuojant skiemenų ilgumą, galima aptikti vietas, kur tribrachis pakeičia nurodytą metrinę schemą (pvz., vietoj daktilo ar jambo).
3. Graikų pavyzdys:
Anakreonto eilėraščiuose dažnai sutinkami logaediniai matrai, kuriuose tribrachis naudojamas kaip variacijos elementas, suteikiantis lengvumo ritmui.
Trumpai:
Tribrachis – trijų trumpų skiemenų matas (◡◡◡), naudotas antikinėje poezijoje kaip ilgesnių matų (pvz., daktilo) atmaina ar pakaitalas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.