Autotipija – tai psichologinis reiškinys, kai žmogus netiksliai ar klaidingai supranta savo pačios asmenybės bruožus, motyvus ar elgesį, dažnai siekdamas išvengti nemalonių arba grėsmingų įžvalgų apie save. Tai gali būti sąmoningas arba nesąmoningas procesas, kuriuo asmuo "perrašo" savo patirtį, kad ji atitiktų jo esamą savęs suvokimą arba apsaugotų nuo nerimo.
Pavyzdžiai:
1. Darbo situacija:
Darbuotojas gauna neigiamą atsiliepimą apie savo bendravimo įgūdžius, bet vietoj to, kad pripažintų trūkumus, jis teigia: "Visa komanda tiesiog nemėgsta naujų idėjų, jie bijo pokyčių." Čia jis projekcija (kita autotipijos forma) perkelia problemą į kitus, išvengdamas savo vaidmens pripažinimo.
2. Asmeniniai santykiai:
Asmuo, kuris dažnai manipuliuoja partneriu, gali tikėti, kad jis "saugo santykius" arba "padėdamas kitam apsispręsti". Savo elgesį jis interpretuoja kaip rūpestį, nors iš tiesų tai gali būti kontrolės poreikis.
3. Savigarba:
Studentas, kuris neišlaiko egzamino, gali manyti: "Aš tiesiog nesu sukurtas šiam dalykui", nors iš tikrųjų nepakankamai mokėsi. Taip jis apsaugo savęs vertinimą nuo susidūrimo su tinginystės ar neatsakingumo realybe.
Trumpai tariant, autotipija – tai savęs apgaudinėjimas, kuriuo žmogus iškreipia savo patirties interpretaciją, kad išlaikytų nuoseklų ir palankų savęs įvaizdį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.