Antifona (gr. ἀντίφωνος – atgarsis, atsakymas) – tai liturginis giedojimas, kurį pakaitomis atlieka du chorai arba choras ir visi dalyviai. Tai viena iš seniausių krikščionių muzikos formų, naudojama per pamaldas.
Trumpai tariant: antifona – tai trumpas giedamas tekstas (dažniausiai iš Psalmyno), kuris pakaitomis kartojamas tarp psalmės eilučių arba prieš ir po jos.
Pavyzdžiai:
1. Advento antifona „O“ – žinomiausios advento antifonos, pradedamos šauksmu „O“ (pvz., „O Sapientia“ – „O Išmintie“), giedamos prieš Kalėdas.
2. Įėjimo antifona – atliekama pradžioje Mišios, kartu su įžanginiu giesmiu.
3. Komunijos antifona – giedama dalyviams priimant komuniją.
Paprastas pavyzdys (psalmės giedimas):
- Chorai A: „Viešpaties gera būti“ (antifona)
- Visi: „Giriu Viešpatį visomis valandomis“ (psalmės eilutė)
- Chorai B: „Viešpaties gera būti“ (antifona)
- Visi: „Jo šlovė mano lūpose“ (kita eilutė)
Antifona pabrėžia bendruomeniškumą, suteikia pamaldoms ritmingumo ir tematinį akcentą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.