valandomìs. valandõms. valandum̃s. valandõm, vãlandom
1. kartais, tarpais: Moteriškė tarškėjo be paliovos, o valandomis juokėsi kaip pašėlusi. Valandum̃s pakaitina, valandum̃s užlyna. Oras nespakainas, valandõms yr gražì, valandõms būriuo [ja],
vė [ja] s y [ra]. Buvo miglota, valandõms lynojo. Ana pradeda valandõms atbula vaikščioti, tokią baisią ligą tura. Gal prisiminti valandõms visokių istorijų. Nu mun teip silpnai valandõms. Valandum̃s kaip žmonys, o valandum̃s nesušnekami. Valandoms gerai sutaras, valandom̃s iširna tvarka. Valandum̃s mieste [gyventi] mažne geriau. Valandõms vos priminu, taip skauda koja. Valandõms užeita širdį mušti. Valandõms troškina, neapvalioju. Valandõms tas upalis bėga. Jau valandomis šilti vėjai iš pietų atpučia.
2. greit, bematant: Geltonija vyšnių lapai, teip staigiai staigiai, valandõm. O tas sūnus tai augo vãlandom ir gražus tokis buvo. Sveikata mano vãlandom [keičiasi].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.