strofa

Strofa – tai eilėraščio dalis, kurią sudaro kelios eilutės, suvienytos tam tikra eiliuote, ritmu ir dažnai turinio vientisumu. Tai pagrindinė eilėraščio struktūrinė vienetas, lyg prozos pastraipa.

Trumpai:
Strofa – eiliuota eilėraščio dalis („eilučių grupė“).

Pavyzdžiai:
1. Dviguba strofa (2 eilutės):
Mėnulis nušvito, žvaigždės užsidegė,
O aš viena sėdžiu ir nieko nenorėjau. (Lietuvių liaudies daina)

2. Keturlinka (4 eilutės, dažniausia forma):
Pakeliui į rytą sustojau prie upės,
Žvilgtelėjau į vandenį, kuris teka tyliai.
Ten, gilyn, regėjau savo veidą blankų,
Ir mintys, kaip debesys, plaukė pro šalį. (modernus pavyzdys)

3. Oktava (8 eilučių, naudota epikuose):
Pirmoji eilutė, antroji jau skamba,
Trečioji kalba apie meilę ir kančią,
Ketvirtoji – apie laiką, kuris bėga,
Penktoji – sapnas, šeštoji – atminčiai,
Septintoji – viltis, aštuntoji – uždanga,
Ir taip sukasi strofos ratas amžinai. (iliustracinis pavyzdys)

Papildomai:
Strofos gali būti įvairių tipų: tercina (3 eilutės), sonetas (14 eilučių su griežta schema), laisvojo sticho eilėraščiai strofų neturi. Terminas kilęs iš graikų kalbos (strophē – „posūkis“), kas atspindi eilėraščio „sukimąsi“ nuo vienos minties prie kitos.

• Terminai: strofa

Įrašas
Paaiškinimas	Strofa – tai eilėraščio dalis, kurią sudaro kelios eilutės, suvienytos tam tikra eiliuote, ritmu ir dažnai turinio vientisumu. Tai pagrindinė eilėraščio struktūrinė vienetas, lyg prozos pastraipa. Trumpai: Strofa – eiliuota eilėraščio dalis („eilučių grupė“). Pavyzdžiai: 1. Dviguba strofa (2 eilutės): Mėnulis nušvito, žvaigždės užsidegė, O aš viena sėdžiu ir nieko nenorėjau. (Lietuvių liaudies daina) 2. Keturlinka (4 eilutės, dažniausia forma): Pakeliui į rytą sustojau prie upės, Žvilgtelėjau į vandenį, kuris teka tyliai. Ten, gilyn, regėjau savo veidą blankų, Ir mintys, kaip debesys, plaukė pro šalį. (modernus pavyzdys) 3. Oktava (8 eilučių, naudota epikuose): Pirmoji eilutė, antroji jau skamba, Trečioji kalba apie meilę ir kančią, Ketvirtoji – apie laiką, kuris bėga, Penktoji – sapnas, šeštoji – atminčiai, Septintoji – viltis, aštuntoji – uždanga, Ir taip sukasi strofos ratas amžinai. (iliustracinis pavyzdys) Papildomai: Strofos gali būti įvairių tipų: tercina (3 eilutės), sonetas (14 eilučių su griežta schema), laisvojo sticho eilėraščiai strofų neturi. Terminas kilęs iš graikų kalbos (strophē – „posūkis“), kas atspindi eilėraščio „sukimąsi“ nuo vienos minties prie kitos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.