strofa

Strofa – tai eilėraščio dalis, kurią sudaro kelios eilutės, suvienytos tam tikra forma, ritme ir dažnai rimais. Tai eilėraščio „pastraipa“.

Pagrindinės savybės:
- Gali turėti skirtingą eilučių skaičių (pvz., 2, 4, 8 eilutės).
- Atskiriama tarpu nuo kitų strofų.
- Dažnai turi rimų schemą (pvz., abab).

Pavyzdžiai:
1. Dviejų eilučių (distichas):
Mylėk, jaunyste, kol galį turi,
Nes laikas greit sparnus pakels. (Maironis)

2. Keturių eilučių (ketureilis):
Pakeliui į rytą sustojau aš,
Ir žvilgtelėjau į vakarus,
Kur saulė leidos už kalnų,
Ir tamsa plito po dangum. (populiarus pavyzdys)

3. Aštuonių eilučių (oktava):
Naudojama ilgesniuose eilėraščiuose, pvz., epuose.

Strofos padeda struktūrizuoti mintį, sukurti ritmą ir akcentuoti idėjas.

• Tarptautiniai žodžiai: strofa

Įrašas
Paaiškinimas	Strofa – tai eilėraščio dalis, kurią sudaro kelios eilutės, suvienytos tam tikra forma, ritme ir dažnai rimais. Tai eilėraščio „pastraipa“. Pagrindinės savybės: - Gali turėti skirtingą eilučių skaičių (pvz., 2, 4, 8 eilutės). - Atskiriama tarpu nuo kitų strofų. - Dažnai turi rimų schemą (pvz., abab). Pavyzdžiai: 1. Dviejų eilučių (distichas): Mylėk, jaunyste, kol galį turi, Nes laikas greit sparnus pakels. (Maironis) 2. Keturių eilučių (ketureilis): Pakeliui į rytą sustojau aš, Ir žvilgtelėjau į vakarus, Kur saulė leidos už kalnų, Ir tamsa plito po dangum. (populiarus pavyzdys) 3. Aštuonių eilučių (oktava): Naudojama ilgesniuose eilėraščiuose, pvz., epuose. Strofos padeda struktūrizuoti mintį, sukurti ritmą ir akcentuoti idėjas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.