distichas
Distichas – tai dviejų eilučių eilėraštis, dažniausiai su rimu, kuris sudaro vientisą mintį arba miniatiūrinį apmąstymą.
Pavyzdžiai:
1. Epigramos (trumpi satyriniai arba iškalbingi eilėraščiai) dažnai būna disticho pavidalo:
> Gyvenau, ką galėjau, išėjau.
> Po manęs – tyla ir vėjas vienas.
> (adaptuota iš Martijalio epigramų)
2. Sentencijos, filosofinės mintys:
> Laimei nepasitikėk per daug geru metu,
> Nerimą kelia vėjas, kai bangos ramiausios.
> (motyvas iš Senekos)
3. Lietuvių literatūroje distichą naudojo poetai, pvz., Maironis („Trumpos mintys“):
> Vargas mokė, kas išmintį turi,
> Neba išmintis pati sava veria.
Trumpai: Distichas – dvieilė, dažnai su rimu, savarankiška forma poezijoje, tinkanti aforizmams, epigramoms, glaustiems apibendrinimams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.