sekstina
Sekstina – tai šešių eilučių eilėraščio strofa arba eilėraštis, parašytas griežta eilių schema.
Pagrindiniai bruožai:
- 6 eilutės.
- Eilių schema: ABABCC (pirmos keturios eilės rimuojasi kryžmiškai, paskutinės dvi – poromis).
- Dažnai naudojama sonetuose kaip paskutinė strofa (sonetas = 2 ketureiliai + 2 trėjeliai, kartais vietoj trėjėlių – sekstina).
Pavyzdžiai:
1. Sekstina kaip atskiras eilėraštis (Lietuvių poezijoje):
> Mėnulis plačiu veidu žiūri į žemę, (A)
> O vėjas šnibžda slaptus žodžius medžiuose. (B)
> Nakties gaublys tamsus klojasi ant kiemo, (A)
> Tik žvaigždės kibirkščiuoja debesų šešėliuose. (B)
> Ir aš klausausi tylų pasaulio šventės, (C)
> Kuri mano sielą gražia daina kvepia. (C)
2. Sekstina sonete (pvz., William Shakespeare sonete 12):
> When I do count the clock that tells the time, (A)
> And see the brave day sunk in hideous night;
(B)
> When I behold the violet past prime, (A)
> And sable curls all silver'd o'er with white;
(B)
> When lofty trees I see barren of leaves, (C)
> Which erst from heat did canopy the herd... (C)
> (tęsiamas sonetas)
Trumpai: Sekstina – šešių eilučių formos eilėraštis/strofa su rimų schema ABABCC.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.