Onomasiologija – tai kalbotyros šaka, tirianti, kaip tam tikra reikšmė ar sąvoka yra įvardijama (pvz., kokiais žodžiais, posakiais ar vardažodžiais). Ji atsako į klausimą: „Kaip pavadinti tam tikrą dalyką, veiksmą ar savybę?“
Priešingybė – semasiologija, kuri tiria, ką reiškia tam tikras žodis.
Pavyzdžiai:
1. Reikšmė „mažas namas“ gali būti įvardijama įvairiai:
kotedžas, trobelė, būdelė, lūšnelė, vasarnamis – priklausomai nuo konteksto, regiono ar stiliaus.
2. Reikšmė „greitas važiavimas“ gali būti išreikšta:
lėkti (metaforiškai), dūkinti, čiuožti, risti – skirtingais žodžiais, nors sąvoka ta pati.
3. Sąvoka „išmanusis telefonas“ vartojama kaip:
smartfonas (angl. perėmimas), išmanusis (lietuviškas atitikmuo), telefonas (supaprastintai).
Trumpai: Onomasiologija – nuo reikšmės prie žodžio, o ne atvirkščiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.