Megalomanija – tai per didelis savęs įvertinimas, didybės manija, pasireiškianti noru valdyti kitus, siekiant absoliučios galios, šlovės ar didingumo. Tai psichologinis terminas, apibūdinantis išdidumą, grandiozinius sumanymus ir iliuzijas apie savo ypatingumą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis asmuo: Napoleonas Bonapartas – jo siekis užkariauti Europą ir sukurti didžiulę imperiją rodo megalomaniškas ambicijas.
2. Literatūrinis personažas: Fjodoraus Dostojevskio romane „Nusikaltimas ir bausmė“ Rodionas Raskolnikovas mano, kad yra išskirtinė asmenybė, turinti teisę pažeisti moralę dėl aukštesnių tikslų – tai megalomanijos apraiška.
3. Kasdienis kontekstas: Vadovas, kuris atmeta bet kokią kritiką, tvirtindamas, kad tik jis žino, kaip viskas turi būti, ir reikalauja be sąlyginio paklusimo, gali būti laikomas megalomanu.
Trumpai tariant, megalomanija – tai didžiulės galios ar reikšmės troškimas, viršijantis realybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.