konceptizmas
Konceptizmas (angl. conceptualism) – tai filosofinė pozicija, teigianti, jog universalijos (bendrosios sąvokos, kaip „žmogus“, „medis“, „teisingumas“) egzistuoja tik kaip mintyse (konceptai), bet neturi savarankiškos, nepriklausomos nuo proto realybės.
Trumpai:
Universalių sąvokų realumas – tai psichologiniai ar loginiai konstruktai, o ne savarankiškos esybės (kaip realizme) ar tik žodžiai (kaip nominalizme).
Pavyzdžiai:
1. Filosofinis pavyzdys:
Sąvoka „teisingumas“ neegzistuoja kaip atskira, materiali esybė pasaulyje (kaip realistas manytų), bet ir nėra tik žodis be prasmės (kaip nominalistas tvirtintų). Ji egzistuoja kaip mūsų suvokiamas santykis, loginė kategorija, kurią mes pritaikome konkrečioms situacijoms (pvz., teismo sprendimui).
2. Kasdienis pavyzdys:
Sąvoka „kėdė“ – mes turime mintyje bendrą kėdės idėją (konceptą), kuri apibūdina daugybę konkrečių objektų (medinių, plastikinių, su atlanku ir pan.). Pati „kėdė kaip universalija“ nėra materiali, bet ji nėra ir beprasmis žodis – tai mūsų suformuotas protinis modelis, leidžiantis atpažinti ir klasifikuoti įvairius daiktus.
Istorinis kontekstas:
Konceptizmas yra vidurinysis kelias tarp realizmo (universalijos egzistuoja nepriklausomai nuo proto) ir nominalizmo (universalijos yra tik vardai). Jį garsiai gynė viduramžių filosofas Petras Abelaras (1079–1142).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.