Universalijos
Universalijos (lot. universalis – 'visuotinis') – tai sąvokos, kurios reiškia bendras, visiems ar daugeliui dalykų ar reiškinių būdingas savybes, dėsnius ar kategorijas.
Filosofijoje ir logikoje universalijos dažnai aptariamos kaip bendrosios sąvokos, priešingos konkrečiems atskiriems dalykams (pvz., „žmogus“ kaip universalija, o „Sokratas“ – kaip atskiras individas).
Pagrindinės prasmės:
1. Filosofijoje / ontologijoje – tai bendrosios esybės, kurios egzistuoja nepriklausomai nuo konkrečių objektų (pvz., gėris, tiesa, grožis).
2. Logikoje – bendrieji teiginiai, apibūdinantys visus tam tikros klasės objektus (pvz., „Visi žmonės yra mirtingi“).
3. Kalbotyroje – visoms kalboms bendros struktūros ar taisyklės (pvz., gramatinės kategorijos kaip veiksmažodis, daiktavardis).
Pavyzdžiai:
1. Filosofinis pavyzdys:
Sąvoka „trikampis“ yra universalija – ji apibūdina visų trikampių bendrą savybę (3 kraštinės, 3 kampai), nepriklausomai nuo konkrečios formos ar dydžio.
2. Mokslinis pavyzdys:
„Gravitacijos dėsnis“ – universalus gamtos dėsnis, taikomas visiems materialiesiems kūnams visatoje.
3. Socialinis pavyzdys:
„Žmogaus teisės“ – universalios vertybės, kurios, teoriškai, turėtų būti taikomos visiems žmonėms, nepaisant jų kilmės ar vietos.
4. Kalbotyros pavyzdys:
„Sakinio struktūra“ – daugelyje kalbų yra subjektas ir predikatas, nors jų išdėstymas gali skirtis (lingvistinė universalija).
Trumpai tariant: Universalijos – tai bendrumai, kurie apima daugelį atskirų atvejų ar reiškinių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.