Žodis „Jehova“ yra viena iš Dievo vardo (tetragramatono JHWH) transkripcijų hebrajų kalba. Tai tradicinis krikščionių ir judaizmo Dievo vardas, kuris reiškia „Jis yra“ arba „Jis sukelia būti“, atspindintis Dievo amžinybę ir savarankiškumą.
Trumpai:
- Reikšmė: Dievo asmeninis vardas, vartojamas Biblijoje.
- Kilmė: Iš hebrajų tetragramatono יהוה (JHWH), kuris Senajame Testamente minimas daugiau nei 7000 kartų.
- Vartojimas: Dažniausiai siejamas su krikščionimis (ypač liuteronais ir kitomis protestantų bendruomenėmis), taip pat naudojamas Jehovos liudytojų bendruomenėje.
Pavyzdžiai:
1. Biblijoje:
„Aš esu Jehova;
tai yra mano vardas.“ (Izaijo 42:8)
Ši eilutė pabrėžia, kad Dievas atskleidžia savo asmeninį vardą žmonijai.
2. Garbinime:
„Maldose dažnai kreipiamasi į Jehovą kaip į Dievą, kuris išklauso ir suteikia pagalbą.“
Pvz., krikščionių giesmėse ar maldose vartojamas šis vardas siekiant asmeninio ryšio su Dievu.
3. Istoriniame kontekste:
XVI a. protestantų vertimuose (pvz., Martyno Liuterio Biblijoje) vardas „Jehova“ buvo įtvirtintas kaip pagrindinis Dievo vardas, skiriantis jį nuo bendrinių terminų (pvz., „Dievas“ ar „Viešpats“).
Pastaba:
Kai kurios religinės tradicijos (pvz., judaizmas) vengia tariamo Dievo vardo dėl pagarbos, o mokslininkai dažnai teikia pirmenybė kitoms transkripcijoms (pvz., „Jahvė“). Tačiau „Jehova“ išliko plačiai žinomas ir vartojamas daugelyje kultūrų bei religinių tekstų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.