„Jahvė“ – tai vienas iš Senojo Testamento Dievo vardų hebrajų kalba (YHWH, tetragramatonas). Šis vardas siejamas su bibline Izraelio tautos Dievu, kuris save apreiškė Mozei (pvz., Išėjimo 3:14). Terminas atspindi Dievą kaip amžiną, savarankišką ir sąlygininką su žmonėmis.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Religiniame kontekste:
„Jahvė yra gailestingas ir malonus Dievas, lėtas pykti ir turintis didelę meilę.“ (Psalmė 103:8)
2. Teologiniame diskurse:
„Jahvės vardas hebrajų tradicijoje buvo laikomas toks šventas, kad jo netariama garsiai.“
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas terminas „Jehova“ (adaptuotas iš „Yahweh“), ypač kai kalbama apie kai kurias krikščionių konfesijas (pvz., Jehovos liudytojai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.