Gnoseologija – tai filosofijos šaka, tirianti pažinimo teoriją (iš graikų gnōsis – 'žinojimas' ir logos – 'mokslas'). Ji nagrinėja žmogaus pažinimo galimybes, ribas, metodus ir tiesos kriterijus.
Pagrindiniai klausimai:
- Kaip žmogus pažįsta pasaulį?
- Koks yra santykis tarp subjekto (pažįstančiojo) ir objekto (pažinimo dalyko)?
- Ar galima pasiekti objektyvią tiesą?
Pavyzdžiai:
1. Empirizmas (pvz., Džonas Lokas) teigia, kad visa žinojimas kyla iš patirties (jutimų ir refleksijos).
Pvz.: Vaikas išmoksta, kad ugnis kaitina, ją palietęs – žinojimas atsiranda per sensoriinę patirtį.
2. Racionalizmas (pvz., Renė Dekartas) tvirtina, kad esminės tiesos pažįstamos proto pagalba (loginiais pagrindais), nepriklausomai nuo jutimų.
Pvz.: Matematinės aksiomos (pvz., „visuma didesnė už dalį“) yra savaime aiškūs teiginiai, suvokiami protu.
3. Kantizmas (Immanuelis Kantas) siekia suderinti empirizmą ir racionalizmą, teigdamas, kad pasaulį pažįstame per sintetines a priori formas (pvz., erdvę, laiką).
Pvz.: Teiginys „kiekviena priežastis turi pasekmę“ yra universalus, bet pritaikomas patirčiai.
Trumpai: Gnoseologija – mokslas apie tai, kaip ir kiek galime pažinti tikrovę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.