kantizmas
Kantizmas – tai filosofinė sistema, kurią sukūrė vokiečių filosofas Immanuelis Kantas (1724–1804). Jos pagrindas – kritinė filosofija, tirianti žmogaus pažinimo ribas ir sąlygas. Kantas teigė, kad žmogus pasaulį suvokia ne tokį, koks jis yra pats savaime (daiktas savyje), o per savo proto kategorijas (pvz., erdvė, laikas, priežastingumas).
Svarbiausios idėjos:
1. „Prošvieto šūkis“ – Sapere aude („Drįsk būti išmanančiu“) – kviečia žmogų naudotis savo protu be kitų globos.
2. Kategorinis imperatyvas – etikos principas: „Elkis taip, kad tavo veiksmų maksima galėtų tapti visuotiniu įstatymu“.
3. Priešprieša tarp teorinio ir praktinio proto – mokslas tiria gamtą, o moralė suteikia laisvę ir pareigą.
Pavyzdžiai kantizmo taikymo:
1. Etikoje
Klausimas: Ar galima meluoti?
Kantiškas atsakymas: Ne, nes jei melavimas taptų visuotiniu įstatymu, pasitikėjimas tarp žmonių sunyktų – tai prieštarautų kategoriniam imperatyvui.
2. Pažinimo teorijoje
Kantas aiškino, kad sakome „Saulė šildo akmenį“ ne tik dėl stebėjimo, bet ir dėl proto kategorijos – priežastingumo, kurią suteikiame gamtai patys.
3. Estetikoje
Kantas teigė, kad grožį patiriame kaip disinteresuotą malonumą – jį vertiname ne dėl naudos, o dėl vidinės harmonijos su mūsų pažinimo galimybėmis.
Trumpai: Kantizmas – tai filosofija, akcentuojanti žmogaus proto vaidmenį formuojant patirtį, griežtą moralę, pagrįstą pareiga, ir žinojimo ribų tyrimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.