epifora
Epifora (gr. ἐπιφορά – „pridėjimas, pakartojimas“) – tai stilistinė figūra, kai tas pats žodis ar žodžių junginys kartojamas kelių eilučių, sakinių ar frazių gale.
Trumpai: žodžio ar posakio pakartojimas eilučių / sakinių gale.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių poezijoje (Salomėja Nėris, „Prie didelio kelio“):
Aš norėčiau ten būti,
Kur žaliuoja gėlės,
Kur gieda bitės,
Kur tu, mano viltis,
Kur tu, mano džiaugsmas.
→ Žodis „kur tu“ kartojasi eilučių gale.
2. William Shakespeare („Richard II“):
„I’ll have my bond! Speak not against my bond!
I have sworn an oath that I will have my bond!“
→ Fraze „my bond“ kartojama sakinio pabaigoje.
3. Kasdienėje kalboje (retorinis efektas):
„Šiandien – lietus, rytoj – lietus, visada – lietus!“
→ Žodis „lietus“ kartojamas frazių gale.
Svarbu: Epifora dažnai naudojama retorikoje, poezijoje ir kalbose, siekiant pabrėžti mintį, sukurti ritmą ar emocinį poveikį. Priešingybė – anafora (pakartojimas eilučių / sakinių pradžioje).
- Terminai: epifora
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.