Emanacija – tai filosofinis terminas, reiškiantis išsiliejimą, išspinduliavimą arba išsiskleidimą iš vieno pirminio šaltinio.
Tai procesas, kai sudėtingesnė ar žemesnė būtis kyla iš paprastesnės, tobulesnės ar aukštesnės būties, išlaikant ryšį su šaltiniu, bet netampant visiškai atskira.
Pavyzdžiai:
1. Neoplatonizme – pasaulio kūrimas suprantamas kaip emanacija: iš Vienybės (absoliuto) išsiskleidžia Protas, iš Proto – Siela, iš Sielos – materinis pasaulis.
2. Religijoje – Šventoji Dvasia gali būti laikoma Dievo emanacija, Jo išreiškimo forma.
3. Kasdienėje kalboje – gali būti vartojama perkeltine prasme:
„Jo muzika – gryna džiaugsmo emanacija.“
„Šis ritualas – senovės tradicijų emanacija.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.