depalatalizacija
Depalatalizacija – tai fonetinis reiškinys, kai gomurinis priebalsis (pvz., lietuvių kalbos minkštieji priebalsiai č, dž, š, ž, l, n ir kt.) virsta atitinkamu kietuoju priebalsiu dėl tam tikrų kalbos aplinkybių (dažniausiai gretimų garsų įtakos ar istorinių pokyčių).
Tai gali būti:
1. Istorinis pokytis (kalbos raidą).
2. Morfologinis/sinchroninis pokytis (žodžių formų kaitą ar darybą).
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje (dažnai būdinga tarmėse ar senojoje kalboje):
- širdis (iš senesnės formos širdžios) – čia dž → d (depalatalizacija).
- antis (iš anties) – minkštasis t kietėja.
2. Kalbų palyginime:
- Slavų kalbose pavyzdžių gausu, pvz., rusų ночь (naktis) → ночной (naktinis), kur ч ([č]) kyla iš senesnio minkštojo k (palatalizacijos), o kai kuriuose kontekstuose vėl atsiranda kietasis variantas.
3. Lietuvių veiksmažodžių kamienų kaita:
- vesti (vedžiu) – kamienas ved- su minkštuoju dž, bet formoje veda – d (depalatalizacija).
Trumpai: Depalatalizacija – minkštojo priebalsio virtimas kietuoju.
- Gairės: Lingvistikos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.