"Bibldrukas" – tai žodis, kuriuo šnekamojoje kalboje (dažniausiai šiek tiek pejoratyviai ar ironiškai) apibūdinamas žmogus, kuris:
- Labai griežtai ir pažodžiui laikosi religinių (dažniausiai krikščioniškų) tekstų ar taisyklių.
- Rodo pernelyg didelį, raštišką, formalų atsidavimą religijai, neretai nepastebėdamas jos dvasinės esmės.
- Gali būti susijęs su fanatiškumu, dogmatiškumu ar netolerancija.
Kilties paaiškinimas:
Žodis sudarytas iš dviejų dalių:
- "Biblija" – šventasis krikščionių tekstas.
- "Drukas" – spaudinys, knyga (čia – perkeltine prasme siejama su raštu, raštininku).
Taigi pažodžiui gali būti suprantamas kaip „žmogus, kuris gyvena pagal Raštą kaip pagal spausdintą instrukciją“.
Pavyzdžiai vartosenoje:
1. Apie žmogų, kuris prikaltas prie raidės, neįžvelgiant gilesnės prasmės:
„Nesikreipk į jį dėl to klausimo – jis tikras bibldrukas, viską traukia pagal Rašto raidę, bet nemato meilės esmės.“
2. Apie pernelyg formalų religingumą:
„Mūsų kaimynė – tipiškas bibldrukas: jei sekmadienį neisi į bažnyčią, jau tau pragarą pranašauja, nors pati niekada niekam nepadėjo.“
3. Ironiškas apibūdinimas:
„Sakiau, kad galima ir šeštadienį pagerbti Dievą darbu, o jis man – 'Rašte parašyta, kad sekmadienis!' Na, toks bibldrukas...“
Pastaba:
Šis terminas dažnai vartojamas kritikuojant hipokritišką, paviršutinišką ar dogmatišką religingumo formą, o ne tikrąjį, dvasinį tikėjimą. Jis gali būti įžeidžiantis, jei nukreiptas tiesiogiai į žmogų, todėl dažniau sutinkamas diskusijose apie religijos fenomenus, o ne kaip tiesioginis įvardijimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.