liuobė|ti, liuoba, liuobėjo žem.
1. būti įpratusiam, mėgti: Toje vietoje susirinkę žmonės liuobėjo linksmintis.
2. pagalbinis veiksmažodis būtajam dažniniam laikui sudaryti: Liuobu dirbti (dirbdavau).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.