liuob|a 1. gyvulių šėrimas, ruoša apie gyvulius; šėrimo metas: Jau visą liuobą apėjau. 2. namų ruoša, apyvoka: Kad ir maža trobelė, ta pati liuobelė (folkloras) liuobė|ti, liuoba, liuobjo žem. 1. būti
įpratusiam, mėgti: Toje vietoje susirinkę žmonės liuobjo linksmintis. 2. pagalbinis veiksmažodis būtajam dažniniam laikui sudaryti: Liuobu dirbti (dirbdavau).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.