žydžiuitis

Žydžiuitis – tai veiksmažodis, reiškiantis švelniai, silpnai žydėti arba pradėti žydėti. Dažnai vartojama perkeltine prasme apie jaunystę, grožį ar džiaugsmą.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Soduose obelys tik žydžiuja.
Pirmosios pievų gėlės žydžiuja pavasarį.
2. Perkeltinė prasmė:
Jaunystė – laikas, kai širdis žydžiuja.
Jos veidas žydžiujo nuo džiaugsmo.

Sinonimai: žydėti, žyduliuoti, sužysti (silpnesnė arba pradinė žydėjimo stadija).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zydziuitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žydžiuitis – tai veiksmažodis, reiškiantis švelniai, silpnai žydėti arba pradėti žydėti. Dažnai vartojama perkeltine prasme apie jaunystę, grožį ar džiaugsmą. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: Soduose obelys tik žydžiuja. Pirmosios pievų gėlės žydžiuja pavasarį. 2. Perkeltinė prasmė: Jaunystė – laikas, kai širdis žydžiuja. Jos veidas žydžiujo nuo džiaugsmo. Sinonimai: žydėti, žyduliuoti, sužysti (silpnesnė arba pradinė žydėjimo stadija).