Žodis „žvygu“ yra veiksmažodžio „žviegti“ tiesioginės nuosakos esamojo laiko 1-as asmuo (aš žviegų).
Reiškia garsiai, aštraiai verkti, klykti (dažniausiai apie vaikus).
Pavyzdžiai:
1. „Nustok žvygu, nieko baisaus neatsitiko!“
2. „Kai mažasis pradėjo žvygu, visi kambaryje sustingo.“
3. „Nežvyk, greitai susitvarkysim.“
Pastaba:
Vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiamu atspalviu (erzina, skundžiasi).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.