klyk|ti, klykia, klykė
1. cypiamu balsu garsiai šaukti, spiegti: klykia kaip smaugiamas.
2. krykti; ūkti: Žuvėdros klykia skraidydamos. Pelėda klykia. klykimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.