Žvirblavanagis – tai retas, neoficialus lietuvių kalbos žodis, kuriuo metaforiškai apibūdinamas menkas, niekingas, nieko vertas daiktas ar reikalas.
Jis sudarytas iš dviejų dalių: žvirblas (mažas paukštis) ir vanagas (plėšrus paukštis), tačiau junginys turi ne pažodinę, o niekinančią prasmę – panašiai kaip posakis „užuolieda“ ar „velnias raibas“.
Pavyzdžiai:
- Kam tu taip rūpini tokiu žvirblavanagiu? (kam rūpinti menkas problema/nereikšmingas dalykas)
- Visą dieną su tuo žvirblavanagiu возился. (su niekinga/beprasme veikla)
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač kaip emocingas, niekinantis įsikišimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.