žiubulys

Žiubulys – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, apvalų daiktą arba gūžtą, susiraukusį daiktą (pvz., susiraukęs popierius, susiraukęs audinys).

Pavyzdžiai:
1. Mažas daiktas:
„Kišenėje turėjau tik kelis žiubulius (monetas).“
2. Susiraukęs daiktas:
„Iš rankų numetė popierių, o jis virto žiubuliu.“
„Po miego sukostė suknelė į žiubulį.“

Trumpai: Tai nedidelis apvalus arba susiraukęs, netvarkingas daiktas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziubulys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiubulys – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, apvalų daiktą arba gūžtą, susiraukusį daiktą (pvz., susiraukęs popierius, susiraukęs audinys). Pavyzdžiai: 1. Mažas daiktas: „Kišenėje turėjau tik kelis žiubulius (monetas).“ 2. Susiraukęs daiktas: „Iš rankų numetė popierių, o jis virto žiubuliu.“ „Po miego sukostė suknelė į žiubulį.“ Trumpai: Tai nedidelis apvalus arba susiraukęs, netvarkingas daiktas.