Žievinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išorinį apvalkalą, dangą arba sluoksnį, dažniausiai apie augalus, medžius, taip pat apie objektus ar net abstrakčius dalykus.
Pagrindinės reikšmės:
1. Botanikoje – medžio ar augalo žievė (pvz., beržo žievinimas).
2. Perkeltine prasme – išorinis sluoksnis, apvalkalas (pvz., laidojimo karsto žievinimas).
3. Abstrakčiai – paviršutiniškas, ne giluminis požiūris ar formali aplinkybė.
Pavyzdžiai:
- Eglės žievinimas storesnis šaltuoju metų laiku.
- Pastato žievinimas buvo iš marmuro.
- Tikrasis problemos esmės, o ne tik žievinimas.
Trumpai: Tai išorinis apvalkalas ar paviršutiniškas aspektas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.