Žievė – tai medžio ar krūmo kamieno ir šakų viršutinis apsauginis sluoksnis, esantis po luoba.
Pagrindinės reikšmės:
1. Botaninė: Augalo audinys (išorinis stiebo sluoksnis).
2. Perkeltinė: Plonas, atskiras sluoksnis (pvz., ant vaisiaus, sūrio).
Pavyzdžiai:
- Eglės žievė rausva ir šiurkšti.
- Nulupk obuolio žievę prieš valgydamas.
- Seniai medžiai nulieja žievę.
- Šio sūrio žievė valgoma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.