žibuoklinis
"Žibuoklinis" – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "žibuoklės pavidalo" arba "primintis žibuoklę" (žibuoklė – gėlė, lot. Convallaria majalis).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
Žibuokliniai žiedai – žiedai, panašūs į žibuoklės žiedus (maži, varpelio formos, balti).
2. Perkeltinė reikšmė (poetiškai):
Žibuoklinis šypsenėlė – švelni, tyli šypsena, asocijuojama su žibuoklės dailumu.
3. Archajiškas vartojimas:
Žodis aptinkamas senojoje literatūroje ar tautosakoje, pvz., apibūdinant augalus ar objektus, primenančius žibuoklę.
Trumpai:
Tai poetiškas/archajiškas būdvardis, nusakantis panašumą į žibuoklę (formą, išvaizdą ar simbolinę prasmę).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.